Širdies sutrikimai
Dažniausiai
pasitaikanti širdies ir kraujagyslių sistemos liga – aterosklerozė ir dėl jos
atsirandanti išeminė širdies liga. Aterosklerozės vystymasis paprastai
prasideda jauname amžiuje ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Ryškesni
ligos požymiai atsiranda sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus. Pastaraisiais
metais pasitaiko vis daugiau jaunų žmonių, ypač vyrų, sergančių sunkiausia išeminės
širdies ligos forma – miokardo infarktu. Kita labai dažnai pasitaikanti liga –
arterinė hipertenzija. Ja serga apie trečdalis suaugusiųjų. Liga siejama su
žmogaus amžiumi, nes jos dažnumas didėja žmogui senstant. Visos kitos širdies
ligos pasitaiko rečiau. Pagrindiniai širdies ligos
simptomai – spaudžiantis skausmas krūtinės srityje, galintis plisti į
kaklą, rankas, petį arba netgi nugarą. Reikėtų sunerimti ir tada, kai pasitaiko
dažnas ar neritmiškas širdies plakimas, pradeda trūkti oro arba dusinti. Gali
išryškėti ir iš šalies atrodytų visai nesusiję simptomai. Tokie kaip atsiradęs
nuovargis, silpnumo jausmas arba galvos skausmas. Tai taip pat gali būti sirdies ligos simptomai. Iš pradžių šie požymiai gali būti neryškūs ir pastebimi
tik sportuojant arba organizmą apkrovus didesniu fiziniu ar emociniu krūviu.
Vėliau, ligai progresuojant, jie tampa stipresni ir labiau išreikšti. Širdies
ligos grėsmė moterims ypač padidėja po menopauzės, kai smarkiai sumažėja
moteriškųjų hormonų estrogenų, saugančių nuo aterosklerozės, gamyba.
Ligų prevencija
Priešlaikinių mirčių nuo širdies infarkto
ir insulto galima išvengti nugalėjus svarbiausius gyvensenos rizikos veiksnius:
rūkymą, nesveiką mitybą ir fizinį neaktyvumą. Nesveika mityba ir fizinis
neaktyvumas skatina rizikos veiksnius: aukštą kraujospūdį, per didelį gliukozės
ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą. Širdies ligos
įtakojamos ir netiesioginių veiksnių. Tai pasaulyje vykstantys socialiniai,
ekonominiai ir kultūriniai pokyčių: globalizacija, urbanizacija ir populiacijos
senėjimas. Patys pagrindiniai sirdies ligos atsiradimo
faktoriai – skurdas ir stresas. Namų aplinka taip pat daro didelę įtaką mūsų
gyvensenos įpročiams. Tokie neigiami veiksniai kaip fizinio aktyvumo stoka,
nesveika mityba, rūkymas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Namai yra puiki vieta, nuo kurios reikėtų pradėti gerinti širdies sveikatą
visiems šeimos nariams. Siekiant išvengti šios ligos patartina periodiškai
matuoti kraujo spaudimą, sekti, kad jis būtų normos ribose. Taip pat labai
svarbu vartoti kuo mažiau druskos maiste, nes ji sulaiko skysčius organizme.
Reikėtų sureguliuoti mitybą, atsisakyti riebaus maisto, skirti pakankamai laiko
kokybiškam miegui, tačiau nepamiršti ir aktyvaus poilsio, daugiau laiko
praleisti gryname ore.
Kai nėra pasirinkimo
Yra ir tokių
žmonių, kurie negali nieko padaryti, nes gyvena su jau gimus atsinešta širdies
liga – įgimta sirdies yda. Tai yra širdies
struktūros defektas, kuris trukdo kraujui tekėti širdyje arba priešingai –
sukelia nenormalią kraujo tekėjimo
per širdį struktūrą. Dauguma ydų yra diagnozuojama iškart, kai tik kūdikis
gimsta arba pirmaisiais jo augimo metais. Dažnais atvejais, kaip ir kitos širdies ligos, yda aptinkama tik vėlesniame laikotarpyje. Dauguma įgimtų
širdies ydų atsiranda dėl to, jog širdis ar jos vožtuvai bei kraujagyslės nėra
tinkamai išsivystę arba dalies jų visiškai nėra. Kūdikiui dar esant motinos
įsčiose sutrinka širdies ritmas arba veikla. Norint išgydyti šią ligą taikomas
medikamentinis gydymas, širdies zondavimas arba operacija. Kai kurie širdies
defektai pasišalina savaime be jokio gydymo, o kai kurie neretai būna dar
vienos sirdies ligos sukėlėjai.
