Širdis – gyvenimo variklis

Širdis – vienas iš svarbiausių žmogaus sandaros organų, atsakingų už deguonies ir maisto medžiagų aprūpinimą. Mokslininkų teigimu dažniausiai širdies ligomis serga žmonės iš silpnai ar vidutiniškai  išsivysčiusių šalių, dauguma jų – darbingo amžiaus. Kardiologai kasmet pabrėžia neįveikiamą sergamumo ir mirtingumo nuo sirdies ligos rodiklių skirtumą tarp įvairių Europos šalių. Širdies ir kraujagyslių ligos lietuvoje seniai pasiekė epidemijos lygį. Lietuvoje kas antrą mirtį sukelia kraujotakos sistemos ligos, tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Kokie pavojai tyko laiku nesupratus, jog kažkas negerai? Ką daryti tiems, kurie neturi pasirinkimo ir gyvena su sirdies yda?

Širdies sutrikimai

Dažniausiai pasitaikanti širdies ir kraujagyslių sistemos liga – aterosklerozė ir dėl jos atsirandanti išeminė širdies liga. Aterosklerozės vystymasis paprastai prasideda jauname amžiuje ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Ryškesni ligos požymiai atsiranda sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus. Pastaraisiais metais pasitaiko vis daugiau jaunų žmonių, ypač vyrų, sergančių sunkiausia išeminės širdies ligos forma – miokardo infarktu. Kita labai dažnai pasitaikanti liga – arterinė hipertenzija. Ja serga apie trečdalis suaugusiųjų. Liga siejama su žmogaus amžiumi, nes jos dažnumas didėja žmogui senstant. Visos kitos širdies ligos pasitaiko rečiau. Pagrindiniai širdies ligos simptomai – spaudžiantis skausmas krūtinės srityje, galintis plisti į kaklą, rankas, petį arba netgi nugarą. Reikėtų sunerimti ir tada, kai pasitaiko dažnas ar neritmiškas širdies plakimas, pradeda trūkti oro arba dusinti. Gali išryškėti ir iš šalies atrodytų visai nesusiję simptomai. Tokie kaip atsiradęs nuovargis, silpnumo jausmas arba galvos skausmas. Tai taip pat gali būti sirdies ligos simptomai. Iš pradžių šie požymiai gali būti neryškūs ir pastebimi tik sportuojant arba organizmą apkrovus didesniu fiziniu ar emociniu krūviu. Vėliau, ligai progresuojant, jie tampa stipresni ir labiau išreikšti. Širdies ligos grėsmė moterims ypač padidėja po menopauzės, kai smarkiai sumažėja moteriškųjų hormonų estrogenų, saugančių nuo aterosklerozės, gamyba.

Ligų prevencija

Priešlaikinių mirčių nuo širdies infarkto ir insulto galima išvengti nugalėjus svarbiausius gyvensenos rizikos veiksnius: rūkymą, nesveiką mitybą ir fizinį neaktyvumą.  Nesveika mityba ir fizinis neaktyvumas skatina rizikos veiksnius: aukštą kraujospūdį, per didelį gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą. Širdies ligos įtakojamos ir netiesioginių veiksnių. Tai pasaulyje vykstantys socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčių: globalizacija, urbanizacija ir populiacijos senėjimas. Patys pagrindiniai sirdies ligos atsiradimo faktoriai – skurdas ir stresas. Namų aplinka taip pat daro didelę įtaką mūsų gyvensenos įpročiams. Tokie neigiami veiksniai kaip fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, rūkymas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Namai yra puiki vieta, nuo kurios reikėtų pradėti gerinti širdies sveikatą visiems šeimos nariams. Siekiant išvengti šios ligos patartina periodiškai matuoti kraujo spaudimą, sekti, kad jis būtų normos ribose. Taip pat labai svarbu vartoti kuo mažiau druskos maiste, nes ji sulaiko skysčius organizme. Reikėtų sureguliuoti mitybą, atsisakyti riebaus maisto, skirti pakankamai laiko kokybiškam miegui, tačiau nepamiršti ir aktyvaus poilsio, daugiau laiko praleisti gryname ore.

Kai nėra pasirinkimo

Yra ir tokių žmonių, kurie negali nieko padaryti, nes gyvena su jau gimus atsinešta širdies liga – įgimta sirdies yda. Tai yra širdies struktūros defektas, kuris trukdo kraujui tekėti širdyje arba priešingai – sukelia nenormalią kraujo tekėjimo per širdį struktūrą. Dauguma ydų yra diagnozuojama iškart, kai tik kūdikis gimsta arba pirmaisiais jo augimo metais. Dažnais atvejais, kaip ir kitos širdies ligos, yda aptinkama tik vėlesniame laikotarpyje. Dauguma įgimtų širdies ydų atsiranda dėl to, jog širdis ar jos vožtuvai bei kraujagyslės nėra tinkamai išsivystę arba dalies jų visiškai nėra. Kūdikiui dar esant motinos įsčiose sutrinka širdies ritmas arba veikla. Norint išgydyti šią ligą taikomas medikamentinis gydymas, širdies zondavimas arba operacija. Kai kurie širdies defektai pasišalina savaime be jokio gydymo, o kai kurie neretai būna dar vienos sirdies ligos sukėlėjai.